Verslo rizikų kompasas: JAV spartina ekonomikos atsigavimo tempą, kaip į tai reaguos Europa?

Komentaro autorius – Naglis Vyšniauskas, „DeRISK“ investicijų ir finansų rizikos valdymo įmonės vadovas

Didėjantis ekonominis aktyvumas pasauliniu mastu rodo, kad verslas po truputį grįžta į prieškarantinines vėžes. Tačiau paskutinis mėnuo į rinką įnešė papildomų pokyčių: JAV vadovai atsisako vakcinacijos paso idėjos ir svarsto kelti pelno mokestį įmonėms nuo 21 iki 28 proc. Panašu, kad JAV ekonomikos gaivinimo planas – keliais žingsniais priekyje ir šias naujienas galima vertinti kaip priminimą europiečiams, kad verslo gelbėjimo planai turi buti finansuojami, todėl tikėtina, kad greitai panašias kalbas girdėsime ir Europoje, įskaitant Lietuvą.

Atsisako vakcinacijos paso

JAV Baltieji rūmai atmetė vakcinacijos paso mintį, siekiant išvengti valstybės piliečių privatumo ir teisių pažeidimų bei galimų su tuo susijusių konfliktų. Nors pasų įvedimo sistema akcentuota kaip priemonė „atrakinti“ tarpvalstybines duris užtikrinant saugų žmonių judėjimą, tokio sprendimo kritikai teigia, kad piliečius skirstantys dokumentai – diskriminacinio pobūdžio. Šiam požiūriui pritaria ir Pasaulinė sveikatos organizacija, tuo tarpu, siekiant gaivinti ekonomiką, Europos Sąjunga užkurtos vakcinacijos pasų sistemos stabdyti nežada. Didžioji Britanija ir Izraelis vakcinacijos pasus jau formuoja ar naudoja, tačiau nepaisant to, šios idėjos įgyvendinimas vis dar priklauso ir nuo pavienių Europos valstybių, kurių nuomonės šia tema skiriasi.

Vakcinacijos pasų atsisakymas JAV iš esmės nurodo, jog visa atsakomybė užtikrinti žmonių saugumą guls ant verslo ir organizacijų pečių nepriklausomai nuo to, kokias paslaugas ar prekes jos teikia. Tokiu būdu bus leidžiama verslams greičiau sugrįžti į rinką, patiems priimant racionalius sprendimus siekiant užtikrinti klientų ir darbuotojų saugumą atsižvelgiant į savo verslo modelį, o tuo pačiu išvengiant per didelio valstybės įsikišimo ir rizikos, jog pavieniai sprendimai gali netikėtai paveikti tam tikras industrijas ar verslus. Kada JAV palieka verslui lankstumo, sudėtingas Europos Sąjungos valdymo aparatas vis dar bando situaciją sukontroliuoti konservatyviais žingsniais, kurie pristabdo ir verslo reakciją į pokyčius pastarųjų sektoriuose. Nors sunkiau išgyvenusi pirmąją bangą, JAV greičiau ir efektyviau nei Europa tvarkosi su vakcinacijos procesu, taip keldama ir rinkos nuotaikas.

Atsigavimo tempai, tikėtina, skirsis

Skirtumai tarp JAV ir Europos ryškėja ir fiskalinės pagalbos ekonomikai atžvilgiu – kol Europos ilgai planuotas 750 mlrd. vertės paramos fondas tik dabar artėja prie įgyvendinimo pradžios, JAV verslo gelbėjimo strategija gerokai pažengusi – čia jau kalbama apie trečią, galimai didesnį, skatinimo planą. Tai turėtų išlaikyti ir euro atžvilgiu silpnėjančio JAV dolerio tendenciją.

Nors suintensyvėjusi pasaulinė ekonomika rodo globalios rinkos atsigavimą, ryškėja atsigavimo tempų skirtumas tarp Europos ir JAV, kuris, dėl griežtuose suvaržymuose vis dar gyvenančios Europos, tikėtina, tik didės. Šiuo metu Tarptautinis valiutos fondas Europai prognozuoja 4,3 proc. BVP augimą, JAV – net 6,3 proc. siekiantį šuolį.

JAV dienraštis „The Washington Post“ pažymi, kad balandį paskelbtais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Europos ekonomika susitraukė 0,6 proc., kai tuo tarpu JAV per tą patį laikotarpį augo 1,6 proc. Nuo eksporto priklausomos Vokietijos, kuri prieš pandemiją jau žengė nuosmukio link, ekonomika krito labiausiai – net 1,7 proc. Taip pat susitraukė Ispanijos, Italijos ir Portugalijos rinkos, nuo turizmo priklausančios šalys, tokios kaip Graikija, Italija ir Ispanija, gali patirti dar gilesnį nuosmukį dėl judėjimo ribojimų. Palankius rezultatus rodo tik Prancūzija, kuri, pranokusi savo pačios lūkesčius, pirmąjį šių metų ketvirtį ekonomiką augino 0,4 proc.

Ant kulnų lipa ir Azija

Žvelgiant į Azijos šalis, šios atsigauna itin sparčiai – „Bloomberg“ duomenimis, šiam regionui ekonomistai prognozuoja net 5,1 proc. ekonominį augimą, įvertinus tai, jog dėl kritinės situacijos Indijoje pastarajai numatomas 7,5 proc. ekonomikos susitraukimas.

Tikėtina, kad tokia ekonomikos raida lems kai kurių Azijos valstybių valiutos stiprėjimą. Kadangi didelė dalis Europą pasiekiančių produktų priklauso nuo produkcijos linijų šiose šalyse, stiprėjant pastarųjų valiutoms, spartesnio prekių ar paslaugų, pavyzdžiui, jau brangstančio transporto ar metalų, kainų didėjimo tendencija Europos verslams, panašu, išliks ir toliau.

Už gelbėjimosi ratą teks susimokėti

Svarbu ir tai, kad JAV atnaujina iniciatyvą dėl mokestinių „grindų“ tarptautinėms įmonėms. Ši tema artimai susijusi su kartu siūlomais kitais mokestiniais pokyčiais – JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto, kad JAV korporacijoms būtų taikomas 21 proc. (vietoj šiuo metu 10,5 proc. siekiančio) minimalus pelno mokesčio tarifas, nesvarbu, kur šios uždirba pajamas. JAV siūlomas mokestis – didesnis nei iki šiol aptartas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), kuris artimesnis šiuo metu Airijoje taikomam 12,5 proc. mokesčio tarifui.

„Reuters“ žiniomis, Vokietija ir Prancūzija palankiai įvertino JAV iždo sekretorės Janet Yellen pažadą parengti pasaulinį minimalų pelno mokesčio tarifą, abejones išreiškė tik mažų mokesčių politiką taikanti Airija. Tai leidžia suprasti, kad parama verslui ir žmonėms – nėra nemokama, o dėl jos kilusias biudžeto skyles teks užpildyti. Airijos finansų ministras Paschalas Donohoe reiškia susirūpinimą, kad tokia pasaulinė minimali norma paveiks mažesnių šalių ekonomikas, tačiau pripažįsta, kad pandemijos padariniai tik suaktyvino šio pokyčio būtinybę.

JAV vakcinacijos proceso greitis ir spurtuojantis ekonomikos atsigavimas primena europiečiams, kad savalaikiai sprendimai rodo valstybės gebėjimą suvaldyti krizinę situaciją, o mokestiniai pokyčiai būtini siekiant paramai verslui išeikvotas valstybines lėšas sugrąžinti į biudžetą, taip išvengiant ekonominės recesijos. Matant JAV pavyzdį, netolimoje ateityje intensyvesnes kalbas apie mokestinius sprendimus galimai girdėsime ir Europoje, neaplenkiant Lietuvos. Belieka tikėtis, jog mokesčių pokyčiai nebus per ankstyvi ir nesuveiks priešingai tik dar labiau pristabdydami ekonomikos augimą.

 

Visą straipsnį galite rasti čia

 

0
Connecting
Please wait...
Get in touch

Send us message, we will reply shortly.

Your name
* Email
* How can we help you?
Get in touch

Need more help? Fill up the details below and we will get back to you.

Your name
* Email
* How can we help you?
We're online!
Feedback

Help us help you better! Feel free to leave us any additional feedback.

How do you rate our support?