Verslo rizikų kompasas: kalbos apie infliaciją ir žaliavų kainų karuselė – signalai Europos verslui neatsipalaiduoti?

Naglis Vyšniauskas, finansų maklerio įmonės „DeRISK Business Solutions“ vadovas

JAV, vertinant ekonominio ciklo perspektyvą, atrodo gerokai palankesnėje situacijoje nei Europa, tačiau su geresniais ekonominiais rodikliais atsiranda nauji iššūkiai – jau imama kalbėti apie realią infliacijos grėsmę ir palūkanų didinimą, kas turės įtakos ne tik valstybės ekonomikos gaivinimui, bet ir JAV dolerio kursui. Tuo tarpu už išsivysčiusio pasaulio ribų fiksuojami verslo nemokumo rekordai bei toliau išlieka svyruojančių žaliavų kainų tendencijos, grasinančios globalios ekonomikos atsigavimui. Panašu, kad užtikrinto ekonominio stabilumo Europoje ateinančiais metais tikėtis neverta, o tai rodo ne tik pastarieji veiksniai, bet ir besitęsiantys suvaržymai ir lėtai įgyvendinimas ES atsigavimo planas.

ES kursto atsigavimą, bet džiaugtis anksti

„Reuters“ duomenimis, Europos Sąjunga jau pradeda savo 750 mlrd. eurų (917 mlrd. JAV dolerių) ekonominio stabilumo atkūrimo paketo dalybas su pradine 10 mlrd. eurų vertės obligacijų emisija. Prancūzijos Europos reikalų ministro Clemento Beaune’o teigimu, Europos Komisija, pasikviesdama didžiuosius Europos ir tarptautinius bankus, emisijų leidybą pradės nuo birželio 1-osios.

Nors šis žingsnis šiandien laikomas pagrindiniu ES ekonomikos gaivinimo po pandemijos pinigų šaltiniu, pirmosios emisijos suma – palyginus tik lašas jūroje viso 750 mlrd. programos portfelio atžvilgiu, tačiau tikima, jog dar šiais metais į Europos rinką, siekiant prikelti valstybių narių ekonomikas, bus įnešta daugiau nei 100 mlrd. eurų.

Balandį paliesta tema dėl Didžiojo septyneto (G7) inicijuoto minimalaus pelno mokesčio tarifo kėlimo išlieka aktuali ir toliau. Šiuo metu pastaroji iniciatyva ES viduje vis dar pakibusi ore – priešiškiausia jai išlieka mažų mokesčių politiką taikanti Airija, su mokesčio didinimu sutinka, tačiau jo įgyvendinimui reiklūs bus ir Nyderlandai.

Infliacijos rizika grasina ekonomikos skatinimo priemonėms

JAV ekonomikos gaivinimo atžvilgiu vis dar išlieka Europos priešaky, tačiau ryškėja galimi iššūkiai jos tolesniam augimui – valstybėje jau pradedama kalbėti apie infliaciją ir ypač didelio fiskalinio stimulo padarinius.

Kyla rizika, jog siekiant suvaldyti augančią infliaciją, teks mažinti monetarinį ir fiskalinį gelbėjimo ratą. Pagal blogiausią scenarijų, tai gali įvykti JAV ekonomikai dar pilnai neatsigavus. Toks žingsnis turėtų didelės įtakos ir Europai – tiek verslo paklausos atžvilgiu, tiek euro ir dolerio kurso santykiui, kuomet JAV kursas gali smarkiai sustiprėti, taip atsiliepdamas ir Europos eksporto paklausai.

„Reuters“ informuoja, kad centrinio banko valdyboje iškilo mintis, kad JAV ekonominis stimulas piliečiams – per dosnus ir reikalauja pokyčių. Valstijose dirbančiųjų šiandien skaičiuojama 8,5 mln. mažiau nei prieš pandemiją, tad darbo rinka stagnuoja. Panašu, kad tam įtakos turi ne tik tai, kad daugelis gyventojų išėjo į pensiją, lieka namuose rūpintis šeimos nariais, nerimaudami dėl jų ir savo sveikatos, bet ir kita paskata – net 300 JAV dolerių siekianti papildoma nedarbingumo pašalpa kas savaitę.

Tuo tarpu Europoje, kur ekonominio atsigavimo ir suvaržymų atlaisvinimo greitu metu tikėtis neverta, infliacija pasiekė tikslinį 2 proc. lygį. Tačiau tikėtina, jog tai netaps dideliu galvos skausmu Europos centriniam bankui, jau pripratusiam prie žemesnio už dabartinį infliacijos lygio.

Iš esmės, atlaisvinant ekonomiką ir nekeičiant palūkanų normų bei monetarinės politikos, toks Europos infliacijos rodiklis turėtų silpninti eurą kitų valiutų atžvilgiu ir padėti verslams, eksportuojantiems už euro zonos ribų, bei organiškai skatinti investicijas ir stimuliuoti ekonomiką. Kita vertus, tai gali dar labiau branginti importuojamas prekes ir žaliavas, kurių kainos šiuo metu ir taip auga dėl žaliavų stygiaus ir logistikos sutrikimų.

Kainų stabilumo nenusimato

Nusikeliant į Aziją, „Bloomberg“ skelbia, kad Kinijos sostinė ekonomikos po pandemijos atgaivinimui didino kreditus ir valstybės remiamą statybų imtį, taip pasisavindama ir didžiąją dalį planetos žaliavų. Didžiausia pasaulio vartotoja per pirmąjį šių metų ketvirtį išleido 150 mlrd. JAV dolerių vien naftai, geležies ir vario rūdai – pakilus pastarųjų paklausai ir kainoms, tai reiškia, kad žaliavoms išleista 36 mlrd. JAV dolerių arba beveik 32 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Žaliavų kainoms didėjant iki rekordinių aukštumų ir Kinijos vyriausybei bandant švelninti situaciją, suvaldyti spekuliacijas bei skatinti rinkas, įnešta kiek pozityvo į gamybos sektorių – smuktelėjo geležies kainos, nors visų kitų metalų šoktelėjo 2-7 proc. Tuo pat metu Pekinas ruošiasi ir toliau auginti šalies naftos perdirbimo ir vario lydymo pramonę, tad šių sektorių gamybai skirtų medžiagų poreikis, kad ir lėčiau, bet, tikėtina, ir toliau augs.

Visą gegužę ženkliai kito ir kitų, ne metalo, žaliavų kainos – vien „Brent“ nafta perkopė 70 JAV dolerių už barelį, kas išaugins ir taip didelius transporto kaštus. Prognozuojama, kad tokie žaliavų kainų šuoliai išliks ir toliau, todėl verslams verta pagalvoti apie apsidraudimo sandorius – šiandien tai ypatingai svarbu tiek Europos, tiek vietinėms Lietuvos pramonės, statybų bei transporto bendrovėms, kurių pelningumui įtakos turi nuolatiniai žaliavoms skiriami kaštai.

Ekonomika „valosi“

Be problematikos žaliavų segmente, kreditų reitingų agentūra „Moody’s“ pranešė, jog besivystančių šalių įmonių nemokumai pasiekė rekordinius lygius. Globali rinka, tikėtina, galiausiai „apsivalys“ nuo nemokių jos dalyvių, todėl verslams vertėtų įsivertinti esamus ir galimus ryšius su trečiųjų šalių partneriais, siekiant išvengti „grandininių reakcijų“.

Taip pat dar balandį pastebėta, kad nemokumai šoktelėjo ir išsivysčiusiose šalyse. Nepaisant to, „Moody’s“ prognozuoja, jog, vertinant augančius pasaulio valstybių ekonomikų rodiklius, ši statistika turėtų kisti į gerąją pusę. Vis tik svarbu nepamiršti, jog teigiamus pokyčius lemia valstybių verslui skiriama parama, taigi ne veltui pasaulio ekonomikos varikliais ir toliau išlieka pasaulio milžinės – JAV ir Kinija.
 

Visą straipsnį galite rasti čia

 

0
Connecting
Please wait...
Get in touch

Send us message, we will reply shortly.

Your name
* Email
* How can we help you?
Get in touch

Need more help? Fill up the details below and we will get back to you.

Your name
* Email
* How can we help you?
We're online!
Feedback

Help us help you better! Feel free to leave us any additional feedback.

How do you rate our support?